Vertybinių popierių portfelis – investuotojo turimų vertybinių popierių rinkinys, nuosavybės teise priklausantis tam tikram asmeniui (fiziniam ar juridiniam). VP portfelis yra sudarytas iš dviejų ir daugiau vertybinių popierių tam, kad būtų galima pasiekti norimus tikslus rizikos ir pelningumo atžvilgiu. Pagrindinis investuotojo tikslas – suformuoti tokį vertybinių popierių portfelį, kuris atitiktų investuotojo poreikius prisiimamos rizikos ir pelningumo atžvilgiu. Formuojant ir valdant vertybinių popierių portfelį neišvengiamai susiduriama su rizika ir pelningumu. Nuo tam tikros sumos rekomenduojamas diversifikavimas, norint valdyti riziką bei išvengti pernelyg didelių nuostolių nepamatuotai rizikuojant turimomis vertybėmis.
Vertybinių popierių portfelio sudarymo vyksmą galima suskaidyti į šias pakopas:
Visos šios pakopos sudaro uždarą ratą, kuriame veiksmingumo įvertinimas gali nulemti tikslų, politikos, taktikos, sandaros pataisas.
Priklosomai nuo psichologinių bei kitų charakterio savybių, galima sudaryti trijų rūšių VP portfelius.
Paprastai tokį VP portfelį sudaro rizikingesni VP, pavyzdžiui, akcijos.
Dažniausiai tokį VP portfelį sudaro kelių rūšių VP: akcijos, iždo obligacijos.
Paprastai tokį VP portfelį sudaro praktiškai nerizikingi VP, pavyzdžiui, vyriausybės skolos VP, kurių palūkanų norma nėra didelė, beveik dengianti infliacija.
Yra dvi pagrindinės VP portfelių taktikos, t. y. aktyvi bei pasyvi valdymo strategija.
Aktyvaus VP portfelio valdymo šalininkai remiasi prielaida, kad finansų rinkos yra neveiksmingos, t. y. jos neatspindi tikrųjų VP kainų
Pasyvus VP portfelio valdymas tinka veiksmingoms finansų rinkoms bei sudarant ilgalaikius VP portfelius
Diversifikavimas kaip instrumentas yra plačiai praktikuojamas valdant didelės vertės investicijų portfelius.